Pirmąjį šansą mokytis buhalterijos buvau gavusi prieš 20 metų, dar 2002 m. Tik tada juo nepasinaudojau. Gyvenimas viską sudėlioja taip, kad nepraeis pro šalį tai, kas tau turi nutikti.

 

Taigi bedirbdama administracinį–vadybinį darbą, pastebėjau, kad man patinka dirbti su skaičiais, kad aš su jais tiesiog draugauju, kad giliai širdyje esu užkietėjusi tiksliukė (matematika mokykloje sekėsi, tik buvau apie tai užmiršusi). Dėl Klaipėdos apskaitos mokyklos pasirinkimo nebuvo daug abejonių – baigusių rekomendacijos ir asmeninė patirtis tiesiogiai vedė į KAM. Beje, pas konkurentus buvo didesnė galimybė patekti, be to, ir mūsų grupė buvo perpildyta, tačiau nė kiek nesigailiu savo pasirinkimu.

 

Dėstytojai kompetentingi (norėtųsi pasikonsultuoti su jais ir dabar), kolegos draugiški, mokymosi aplinka patogi, mokyklos personalas geranoriškas ir profesionalus. Nebuvo lengva pabaigus kursus atrasti savo vietą po saule, tačiau atkaklumo dėka, atrodo, po truputį įsitvirtinau. Svarbu nenustoti tikėti, taip pat įdėti daug darbo, negailėti savo jėgų bei laiko. Tik jau pradėjusi dirbti apskaitos srityje, iš savo mamos sužinojau, kad mano prosenelis dar pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikais dirbo buhalteriu.

 

Juk ne veltui sako, kad obuolys nuo obels netoli terieda. Besirenkantiems apskaitos darbo sritį linkiu pamilti skaičius ir drąsiai nerti į skaičių vandenyną. Svarbiausia turėti noro mokytis ir realizuoti save!